Nuslūgus „Žiemgališkojo Pakruojo“ šventės emocijoms, prisiminus kas buvo padaryta, kiek darbo, energijos, išmonės, emocijų ir gerų norų įdėta tų žmonių, be kurių „Rozalina plynaukštės gents“ nebūtų gimusi ir išgyvenusi. Atsiprašome, jei mes kaip kiemelio organizatoriai, ne iki pabaigos atlikome savo namų darbų… Stengėmės visi nuoširdžiai. Savo vardu nuoširdžiai dėkoju žmonėms, prisidėjusiems prie šventės: …
