Lankytinos vietos

Rozalimo šilas

     Rozalimo miško parkas buvo įkurtas LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651. Jo plotas (kartu su Laičių II tvenkiniu) –287,6 hektarų.

     Rozalimo miškui, kurio didžiąją dalį sudaro pušynas, buvo suteikta II miškų grupė ir miško parko statusas. Miško parke susikaupę bene pagrindiniai Pakruojo miškų urėdijos pušynai, pasižymintis aukšta rekreacine verte ir tinkami poilsiui beveik ištisus metus. Parko teritorijos klimatas būdingas Lietuvos Vidurio lygumos šiauriniam rajonui. Vidutinė metinė oro temperatūra yra apie 6° C (vidut. Lietuvoje 6,2° C). Kritulių per metus iškrenta apie570 mm(vidut. Lietuvoje680 mm). Vyrauja nestiprūs iki5 m/sek vėjai, kurie miškams didelės žalos nepadaro, nors vėjovartų būna kiekvienais metais.

     Dirvožemiai tinkami pušynams augti, vyrauja Ncl augavietė, tad tokie pušynai, kaip prie Rozalimo, Vidurio lygumoje, kur vyrauja gryni eglynai ar lapuočių miškai yra retenybė. Čia auga brandžios pušys, eglės, beržai, ąžuolai, o arčiau vandens – juodalksniai, baltalksniai, derlingose augavietėse – uosiai. Pomiškyje gausu eglių, ąžuolų. Trake vyrauja lazdynas, šaltekšnis, šermukšnis. Žolių – puskrūmių danga įvairi. Auga kiškiakopūstis, žibuoklės, šlamučiai, gervuogės. Žemesnėse vietose sutinkami smailialapiai ir kelminiai paparčiai, dilgėlės. Vyresnio amžiaus grynuose pušynuose vyrauja mėlynės. Kirtavietėse suželia avietės ir lendrūnai. Griovių pakraščiuose auga apyniai. Samanų danga reta.

    Pietinėje parko dalyje teka Daugynevės upės intakas Kiaulupis, vakarinėje dalyje į Laičių (Paežerių) tvenkinį įteka Dervelis, šiaurinėje į tą patį tvenkinį įteka Ežerėlė.

     Rozalimo pušynas – nuostabi Daugyvenės krašto žmonių poilsio vieta.

     Manoma, kad1906 m. vasara čia poilsiavęs rašytojas J. Biliūnas parašė novelę „Svečiai“.

      2013 m. baigti  VĮ Pakruojo miškų urėdijos Rozalimo miško parko rekreacinės miško infrastruktūros įrengimo darbai.

     Miško parke  įrengti rekreaciniai takai, mediniai liepteliai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, užtvarai automobiliams, apžvalgos aikštelės, skirtos miško biologinės įvairovės stebėjimui. Taip pat įrengti mediniai atrakcionai vaikams, skirti rekreaciniam teritorijos atraktyvumui ir fiziniam lankytojų aktyvumui padidinti, tai prisidės prie miško visuomeninės estetinės vertės didinimo. Sukonstruotos pavėsinės, lauko baldai leis lankytojų poilsiavimą sukoncentruoti ir kontroliuoti tam skirtose vietose, siekiant išvengti biologinės įvairovės, aplinkos niokojimo kitose, aplinkosauginiu požiūrių jautriose, miško parko teritorijose. Miško parke pastačius šiukšliadėžes, lauko tualetus, konteinerius siekiama išvengti aplinkos, kraštovaizdžio taršos.

Šventas Zigmantiškių akmuo

      Zigmantiškių akmuo yra apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Rozalimo, netoli Zigmantiškių kaimo, tankiuose brūzginuose. Tai vienas įdomiausių aukurų Lietuvoje.

     Tai viena iš nedaugelio žemgalių ir kitų čia gyvenusių tautų šventų vietų, laikytų pagarboje tūkstančius metų ir tebelaikomų iki šių dienų.  Prie jo melsdavosi ligoniai. Seni žmonės pasakojo, jog net vaikų negalinčios turėti moterys ateidavo čia prašyti vaisingumo.

       Jis lyg sudėtas iš daugelio gabalų, tačiau patikrinus paaiškėjo, kad tik iš vienos pusės kelios dalys nuskeltos, o kitos su akmeniu sudaro bendrą kamieną. Žemai, akmens pakraštyje, yra 30 cm gylio netaisiklingas lovys, kuris leistų priskirti jį prie akmenų su iškaltais loviais, latakais. Viršutinėje dalyje dar aiškiai matyti iškalta apie 5 cm gylio ir 35×25 cm dydžio keturkampė duobutė. Todėl literatūroje šis akmuo dažnai aprašomas kaip „dubenuotas“. Anot padavimo, ant akmens piemenims pasirodžiusi Švč. Panelė Marija, kuri ir įminusi šią „pėdą“. Kadangi akmuo giliai įsmigęs į žemę, gali turėti tiesos pasakojimas, kad „ kartą ponas, nebenorėdamas, kad apie tą akmenį mindžiotų laukus, įsakė šitą vietą aparti ir apsėti. Bet žmogus, kuris ka tik buvo pradėjęs arti, vakare namie griuvęs ant rankoje turėto peilio ir mirtinai nusidūręs. Po to į šį lauką niekas nebėjęs. Taip jis ir vėl apaugęs krūmynais. Bandyta akmenį suskaldyti, bet tą žmogų paralyžavę“.

 

 

Nepriklausomybės angelas

        1928 m., švenčiant Lietuvos Respublikos dešimtmetį, Rozalimo centre, į šiaurę nuo bažnyčios, šalia aikštės buvo įrengtas skveras. Jame pastatytas paminklas – gipsinė angelo skulptūra ant granitinio postamento ir betoninės pakylos, atidengtas – vasario 16 –ąją. Postamento priekinės plokštumos viršutinėje dalyje buvo įrašytos žuvusių dėl Lietuvos laisvės 6 rozalimiečių pavardės, žemiau nurodyta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir paminklo pastatymo datos ir tikslas. Paminklą juosė betoninių stulpelių ir metalinių grandinių tvorelė. Nepriklausomybės angelo skulptūra buvo nugriauta 1952 m. 1989 m. nutarta paminklą surasti ir atstatyti. Iš senų nuotraukų ir žemėje surastų nuolaužų šiaulietė B. Kasperavičienė padarė gipsinę skulptūrą, buvo nulieta ir jos bronzinė kopija. Atstatytas paminklas 1990 m. vasario 16 d.  buvo pašventintas. Naktį iš 16-osios į 17 –ąją gipsinė skulptūra nežinomų piktadarių buvo nuversta ir apdaužyta. Vasario 18 –ąją rozalimiečiai ant postamento pastatė bronzinę angelo skulptūrą. 1991 m. Nepriklausomybės angelas vėl prisikėlė gyventi – visiškai toks pat kaip pirmykštis.

 

Rozalimo miestelio muziejus.

          1973 m. visuomeninį muziejų Padubysio kaime įkūrė– anuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją baigęs ir 30 gyvenimo metų melioracijai atidavęs Juozas Čybas.  Eksponatai surinkti iš melioracijos griaunamų sodybų, padovanoti. Kiekvienas eksponatas būtinai J.Čybo rankų palytėtas. Jų vertė irgi jo paties nustatyta.

            Anuomet muziejui patalpas Padubysio kaime  skyrė UAB „Meresta“.

             2006 m. muziejus perduotas rajono savivaldybei. Pats muziejus persikėlė į Rozalimo miestelį. Jis įsikūręs bendruomenės namų antrame aukšte.

Sinagoga

 

       Sinagoga stovi Salomėjos Nėries g. (buvusi Sentilčio g – vė). Ji medinė, istorizmo stiliaus, statyta XIX pab., atsižvelgiant į vietinę architektūrą. Už pastato buvo laiptai, vedantys į moterų patalpas antrajame aukšte. Vyrų patalpa, kaip įprasta buvo pirmajame aukšte; viduje vyrus ir moteris skyrė medinė išdrožinėta užtvara.

       Antro pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus miestelį, sinagoga buvo naudojama kaip pašiūrė galvijams laikyti.

          Sinagogos pastatas išliko iki šių dienų, tačiau kai kuriose sienose buvo iškirsti arba užkalti langai ir durys, sinagogos interjeras  visiškai sunaikintas.

       Tarp 2003 m. World Monuments Fund organizacijos įvardytų architektūros statinių, kurių renovacijai bus skirtos dotacijos, minima ir Rozalimo sinagoga, kuri yra viena iš nedaugelio medinių sinagogų, išlikusių Rytų Europoje.

       Sinagoga yra urbanistikos paminklo teritorijoje.

Paminklas Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę

        2006 m. Rozalimo miestelyje, Laisvės aikštėje, prie Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios šventoriaus pastatytas  ąžuolo paminklas. Jame iškaltas užrašas – „Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę“.

      Istorija liudija šiame karšte amžiais gyvavusią laisvės dvasią. Paminklu, skirtu Lietuvos tūkstantmečiui, pagerbiami tų Aukštaitijos vietų 1831, 1863 metų sukilėliai, knygnešiai, Nepriklausomybės kovų, pasipriešinimo okupantams dalyviai, partizanai, rezistentai, tremčių kankiniai, tėvynės laisvės puoselėtojai nuo Mindaugo iki naujausių laikų.