Mokytoją prisimenant….

     Kiek ga­li vie­nas žmo­gus nu­veik­ti dėl sa­vo že­mės, sa­vo kraš­to, Lie­tu­vos? Daug. Tiek, kiek pa­da­rė Ge­no­vai­tė Val­čiu­kie­nė.

      Keletas citatų apie tai kas Mokytojai buvo svarbiausia….

     „Nupilietintai jaunajai kartai kuri Baltijos kelio nematė ir neprisimena, kurios man be galo gaila, linkėčiau skubiai savarankiškai ieškoti pilietinės brandos, tautinio išdidumo, orumo neišsivaikščioti iš Lietuvos, o aktyviai perimti iniciatyvą ir vadovavimą visose veiklos srityse- tegu bėga iš Lietuvos ją apvogę, jai nusikaltę.

     Ir niekada nepamirškim, kad tik drąsių, Lietuvai ištikimų žmonių garbei mes giedame HIMNĄ.“  2009 m. linkėjo G.Valčiukienė

     „Ti­kiu, kad mes ne­pra­lai­mė­si­me, – lauk­da­ma Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­mo ver­dik­to prieš dve­jus me­tus kal­bė­jo G.Val­čiu­kie­nė. – Šis rei­ka­las – šven­tas. Nuo mū­sų lai­mė­ji­mo ar pra­lai­mė­ji­mo pri­klau­sys mū­sų vai­kų ir vai­kai­čių atei­tis ir li­ki­mas. Žmo­nėms da­viau gar­bės žo­dį ko­vo­ti iki ga­lo. Dėl to, kad ne tik Pak­ruo­jo ra­jo­nas, bet ir vi­sa Lie­tu­va ne­tap­tų sve­ti­mų kiau­lių kolonija”, – tei­sin­gu­mo per­ga­le bu­vo įsi­ti­ki­nu­si Mo­ky­to­ja.

      2011 m. rug­sė­jį iš Liuk­sem­bur­go pa­sie­kė ži­nia: Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos ne­tin­ka­mai tai­kė Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės nor­mas by­lo­je, ku­rio­je ro­za­li­mie­tė mo­ky­to­ja Ge­no­vai­tė Val­čiu­kie­nė ir ki­ti ak­ty­vūs pa­kruo­jie­čiai sie­kia ap­gin­ti sa­vo tei­sę į sau­gią ir svei­ką ap­lin­ką.

     „Mums po to­kių iš­va­dų bus ge­ro­kai leng­viau to­liau by­li­nė­tis. Bu­vo­me kal­ti­na­mi kaž­ko­kio­mis am­bi­ci­jo­mis, o pa­si­ro­do, kad bu­vo­me tei­sūs“, — po še­še­rius me­tus tru­ku­sio teis­mų ma­ra­to­no leng­viau at­si­kvėp­ti ga­lė­jo G. Val­čiu­kie­nė.

     „Mūsų miško parkas – milijonais žiedų pasipuošusi, nuolat besikeičiančių kvapų, žiedadulkių smilkalų ir ūkų pripildyta, šimtais balsų skambanti aidinti po atviru dangumi nemokama vaistinė ir sanatorija, kupina spindulių ir vėsios tylos.  Lankykimės parke. Pajuskim miško stiprybę ir dvasią suraskim joje ramybę ir paguodą, tapkim dvasingesni, subtilesni, įdomesni, gražesni, kultūringesni ir sveikesni. Pasisemkim kūrybinių galių ir įkvėpimo. Ir žodžiais pamėginkim pasekti stebuklingąją miško pasaką, kurią mūsų širdims seka amžinai žalias ir gyvas šilas.“

http://tv.delfi.lt/video/qDCFARv2/     – miško parkas.

     Genovaitė Valčiukienė  buvo ne tik talentinga pedagogė, bet ir tikrojo pilietiškumo pavyzdys. Ji sugebėjo keisti savo rajono ir visos valstybės politiką, gindama mus supančią aplinką ir natūralią gamtą. Pakruojo krašto žmonės, kaip ir visa Lietuva, liks jai amžinai dėkingi. Ji buvo tikrosios inteligentijos atstovė, tikėjusi žmogaus galimybe keisti šį pasaulį.