Pakruojo rajono jaunimo reikalų tarybos atstovai gegužės–spalio mėnesiais visose rajono seniūnijose susitiko su jaunimo, jaunimo organizacijų, bendruomenių, įstaigų atstovais ir aptarė jaunimo laisvalaikio ir užimtumo organizavimo klausimus.
Susitikimuose diskutavo apie jaunimui reikalingų erdvių kūrimą, aptarė kiekvienos vietovės sporto infrastruktūros būklę, kalbėjo apie jau esamų erdvių prieinamumą.
Jaunimui buvo pažadėta, kad iškeltos problemos bus aptartos seniūnijose su seniūnijos, kultūros, švietimo įstaigų darbuotojais, bendruomenių pirmininkais, seniūnaičiais. Nutarta į kompleksinį jaunimo problemų sprendimą įtraukti ir darbo biržos, policijos, darbo rinkos mokymo centro, Žeimelio žemės ūkio mokyklos, VVG „Pakruojo rajono partnerystė“ atstovus. Tokie susitikimai jau įvykoPašvitinyje, Linkuvoje ir Klovainiuose.
Ketvirtasis toks susitikimas suorganizuotas sausio 23 d. Rozalime. Atvykimo tikslą pristatė merė A. Jasiūnienė, įžanginį žodį tarė JRT pirmininkė R. Juozapavičienė. Ji pajuokavo, kad šis sambūris ne jaunimo, bet dėl jaunimo. Susirinkusiems priminė Motinos Teresės žodžius, kad dažniausiai mes kalbame apie, bet ne su – taip pakvietė visų įstaigų, bendruomenių atstovus dažniau kalbėtis su jaunimu jiems aktualiais klausimais. Rozalimo jaunimo iškeltas problemas pristatė jaunimo reikalų koordinatorė D. Samuitytė. Pasak Rozalimo jaunimo atstovų, labiausiai reikia įkurti, renovuoti ar atnaujinti jaunimo aktyviam laisvalaikiui tinkamas erdves Rozalimo miestelyje. Plaučiškiuose, Medikoniuose reikėtų krepšinio aikštelių, sporto klubo, jaunimo veiklai reiktų pritaikyti Plaučiškių bendruomenės namus, o dalyje laisvų Žvirblonių vaikų darželio patalpų įrengti atvirą erdvę. Siūlyta atnaujinti Rozalimo vidurinės mokyklos stadioną, Rozalimo mokyklos sporto aikštelę – įrengti lauko treniruoklius. Kalbėdami apie užimtumo organizavimą, Rozalimo seniūnijos atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad tvarkingų sporto aikštelių įrengimas išspręstų daugelį problemų. Be to, jie pastebėjo, kad jaunimui pačiam reikia būti iniciatyvesniam. Viena iš svarbiausių problemų – nėra kur leisti laisvalaikio žiemą, per trumpas diskotekų laikas. Jaunimo reikalų koordinatorė taip pat atkreipė dėmesį, kad jaunimui trūksta informacijos apie bendruomenių organizuojamus renginius.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas, Pakruojo rajono jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ prezidentas J. Jasiukaitis susirinkusiųjų paklausė, ar bent vienos bendruomenės tarybos veikloje dalyvauja jauni žmonės. Žvirblonių bendruomenės pirmininkas V. Andrešiūnas pažadėjo ieškoti bendros kalbos, Medikonių atstovai pasakė, kad jų bendruomenėje neįprasta skirstyti „narys – ne narys“ – žmonės pagal pomėgius dalyvauja jiems patinkančioje veikloje. Tiesiog yra branduolys, kurie dirba organizuojant daugelį bendruomenės veiklų. Rozalime veikia jaunimo klubas, jų atstovai dalyvauja organizuojant svarbiausius miestelio renginius. Merė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį – būtina augintis lyderius, bent jau pamainą sau, todėl bendradarbiauti su jaunimu reikia.
Paliestas ir aktualus – diskotekų organizavimo klausimas. Kultūros darbuotojai pasiskundė, kad jų turima aparatūra genda, nėra tinkama diskotekoms organizuoti. Be to, jaunimo atstovai nelabai patenkinti diskotekų laiku. Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja B. Vanagienė pabrėžė, kad jis apspręstas Tarybos sprendimu, tai padaryta rūpinantis darbuotojų saugumu.
Rozalimo mokyklos socialinė pedagogė Vaida Jankauskienė apgailestavo, kad popamokinės veiklos pasiūla moksleiviams labiau „moteriška“, nes mokytojų kolektyve mažai vyrų. Be to, mokyklos organizuojami renginiai būna uždari – taip pat dėl saugumo.
Tuomet susirinkusieji padiskutavo apie netinkamą jaunų žmonių elgesį. Jei vyksta tokie dalykai, būtina pastebėti ir reaguoti. Tam susirinkusius skatino ir Pakruojo PK viršininkas J. Stanulevič.
Reziumuodama mere A. Jasiūnienė pabrėžė, kad jaunimui svarbu „spiestis“, būti kartu. Ragino susirinkusiųjų bendruomenių, įstaigų atstovus būti atviriems, sudaryti sąlygas jaunų žmonių laisvalaikiui.
Medikonių jaunimo atstovas L. Tribulas iškėlė opų klausimą apie jaunimo įsidarbinimo galimybes, ypač vasaros atostogų metu. Darbo biržos direktorė S. Laurušienė atsakė, kad renkama informacija, kiek jaunų žmonių norėtų dirbti vasarą, tačiau darbo be darbdavio nebūna. Pripažino, kad važinėdama po seniūnijas suprato, jog reikia intensyvinti veiklą šioje srityje. Darbo biržos direktorė supažindino su statistika: iš registruotų 108 seniūnijos bedarbių, 40 – jauni žmonės. Iš jų net 14 – su pradiniu išsilavinimu. Direktorė taip pat papasakojo, kad Darbo birža vykdo teritorinio judumo programą, skirtą nepaklausių profesijų atstovams: iki 3 mėn. žmogui mokamos kelionės į darbą ir atgal arba apgyvendinimo išlaidos. Taip pat vykdomi projektai, padedantys įgyti darbinių įgūdžių, turintiems kvalifikaciją siūloma dalyvauti stažuotojų projekte, o darbdaviams pasinaudoti parama, skiriama darbo vietoms steigti. Suteikiama parama ir norinčiam susikurti savo darbo vietą. Taip pat direktorė pabrėžė, kad asmenims, registruotiems darbo biržoje, bus teikiamos psichologo paslaugos, kurių tikslas – padėti integruotis į darbo rinką.
Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymų centro Pakruojo skyriaus vadovė I. Gelažnikienė pristatė savo skyriaus veiklą. Centre siūlomos 58 mokymo programos, galimybė per 7 mėn. (ilgiausiai) įgyti kvalifikaciją, net 75 proc. centro klausytojų įdarbinami, nes šio profesinio rengimo centro specifika – rengti tik tuos specialistus, kurie paklausūs darbo rinkoje. Vadovė pabrėžė, kad centre mokomi žmonės tik nuo 18 m., mokytis galima savo, darbdavio, darbo biržos ar ES struktūrinių fondų paramos lėšomis.
Pakruojo PK viršininkas J. Stanulevičius pristatė susirinkusiems filmuką apie Pakruojo PK darbą, akcentavo, kad pareigūnai visada pasiryžę padėti, tik ne visada užtenka pajėgų. O saugumas – aktualus klausimas ir jauniems žmonėms, ir jų tėvams. PK viršininkas pasidžiaugė, kad šiemet, Tarybos sprendimu, buvo organizuotos šventės be alkoholio. Į klausimą, ar organizuojant renginį galima tikėtis policijos paramos, atsakė teigiamai.
Apibendrindama diskusiją merė A. Jasiūnienė akcentavo, kad didžiausias rūpestis, laukiantis seniūnijos, dalyvauti naujos strategijos kūrime, planuoti tokią veiklą, kuri būtų naudinga visai seniūnijos bendruomenei. Kvietė dažniau pagalvoti apie kitokių santykių kūrimą bendruomenėse, nepaisyti vien savo pareigų ar statuso. Taip pat siūlė nenuspręsti už jaunus žmones, kas turėtų vykti, bet kviestis juos dalyvauti priimant sprendimus, kad mokytųsi siekti rezultato ir ugdytųsi atsakomybę.
Pakruojo r. savivaldybės informacija
